Ar žinotumėte kaip atpažinti dantenų ligos požymius ir kaip jas gydyti? O gal ir šiandien susiduriate su nemaloniais pojūčiai, bet tikitės, kad tai praeis? Tačiau turime nuliūdinti, kad tikrai ne visada praeina savaime, o kartais net gali turėti labai liūdnų, ir brangių pasekmių. Todėl kviečiame jus geriau pažinti ligas besikėsinančias į jūsų šypseną ir sveikatą, bei sužinoti kaip joms užkirsti kelią arba kovoti.
Dantenų uždegimas
Dantenų uždegimas tai viena dažniausių burnos ertmės ligų, kuri vienu ar kitu gyvenimo etapu pasireiškia net 50 % suaugusiųjų visame pasaulyje. Susidūrę su lengvesne dantenų uždegimo forma, galite net nepastebėti, šios ligos. Tačiau užsitęsęs dantenų paburkimas, patinimas ir polinkis kraujuoti gali reikšti, kad jums dantenų uždegimas (dar vadinamas gingvitu). Gingvitą išduoda šie požymiai:
• Paraudusios, tamsios ar violetinės spalvos dantenos,
• dantenų skausmas, jautrumas,
• blogas burnos kvapas,
• kraujuojančios dantenos valantis dantis šepetėliu ar naudojant tarpdančių siūlą,
• dantenų patinimas,
• dantenų atsitraukimas nuo dantų (suglebimas)
Kas sukelia dantenų uždegimą?
Dantenų ligas, būtų galima išskirti į dvi pagrindines kategorijas:
1. Dantų apnašų sukeltos dantenų ligos, kurias sukelia:
• netinkama dantų priežiūra,
• minkštosios apnašos, ilgainiui virstančios akmenimis,
• tam tikrų vaistų vartojimas,
• mechaninis dantenų pažeidimas,
• kariesas,
• rūkymas,
• stresas,
*Dantų apnašos tai plonas mikroorganizmų sluoksnis, kuris natūraliai kaupiasi ant dantų. Šios bakterijos gali padėti apsaugoti burną nuo kenksmingų mikroorganizmų, tačiau apleistos apnašos gali sukelti dantų ėduonį, periodonto problemas tokias kaip gingvitas, lėtinis periodantitas ir kitas infekcijas.
2. Ne dantų apnašų sukelti dantų pažeidimai, kuriuos sukelia
• specifinės bakterijos, virusai ir grybeliai,
• netaisyklingai išdygę dantys,
• prasta bendra organizmo būklė,
• stresas,
• hormonų sistemos sutrikimai,
• kraujo ligos
• žaizdos
• reakcijos į svetimkūnius (pavyzdžiui, dantų protezus).
Dažnu atveju, nėra vieno veiksnio, susidėję keletas veiksnių paspartina ligos atsiradimą ir vystymąsi.
Ar būtina gydyti dantenų uždegimą?
Kaip minėta anksčiau, viena dažniausių ligos priežasčių prasta dantų priežiūra. Jei apnašos nėra tinkamai pašalinamos, jos ties dantų pagrindu sukietėja į akmenis, kurių gelsvą atspalvį galima pastebėti patiems. Susidariusios apnašos ir dantų akmenys ilgainiui dirgina dantenas sukeldami uždegimą aplink jų pagrindą. Kaip ir kiekviena negydoma liga, taip ir ši gali komplikuotis ir sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant dantų praradimą. Taip pat galimos kitos komplikacijų pasekmės:
• pūlinys ar infekcija dantenose ar žandikaulyje;
• periodontitas ar dar rimtesnė liga, kuri gali baigtis dantų praradimu;
• pasikartojantis gingivitas;
• ūminis nekrozinis opinis gingivitas, kai bakterinė infekcija sukelia dantenų opas.
Kas nustato dantenų uždegimą?
Jei jaučiate ar pastebite anksčiau išvardintus ligos simptomus, yra didelė tikimybė, kad jūs jau susiduriate su šia liga. Tačiau nustatyti šią ligą ir paskirti gydymą gali tik odontologas arba burnos higienistas. Jie tai gali padaryti apžiūros metu. Jei specialistai įtaria ligą, jums gali būti paskirtas periodantito požymių tikrinimas, atliekamas rentgeno arba periodonto zondavimo būdu. Jei į specialistą kreipėtės laiku, gydymas yra nesudėtingas ir liga gali sustabdyta dar pačioje pradžioje.
Kaip gydomas dantenų uždegimas?
Profesionali burnos higiena – yra viena svarbiausių procedūrų leidžianti pažaboti ligos sukelėjus ir stabilizuoti ligą. Esant pažengusiai ligos formai gali prireikti paruošiamųjų procedūrų, profesionalios burnos higienos kurso ir papildomos priežiūros namuose. Tačiau reikalingą gydymo planą gali paskirti tik jus apžiūrėjęs ir įvertinęs specialistas. Gydymą gali sudaryti šios procedūros:
• dantų gydymas,
• estetinės dantų ir dantenų procedūros,
• chirurginės intervencijos,
• ortodontinis gydymas.
Kaip gydytis namuose?
Namų gydymas yra papildoma priemonė paprastai taikoma kartu specialistų atliekamomis procedūromis. Tačiau pajutus dantenų uždegimo pirmuosius požymius arba jau ligą gydant pas specialistus, yra keletas veiksmų, kuriais patys galite prisidėti prie gydymo, tai:
• dantis valyti mažiausiai dukart per dieną;
• naudoti elektrinį dantų šepetėlį;
• bent kartą per dieną naudoti dantų siūlą;
• naudoti danties ir/ ar tarpdančio šepetėlius
• reguliariai skalauti burną su antiseptiniu skalavimo skysčiu.
Taip pat specialistas įvertinęs jūsų burnos būklę ir klaidas gali rekomenduoti jums tinkamesnes priemones ir patarti kaip efektyviau valyti dantis. 
Dar viena klastinga ir itin rimta liga einanti greta gingvito tai periodontitas, arba parodontozė.
Tai labai rimta ir klastinga dantenų liga, sukelianti daug rimtų pasekmių. Šios ligos klastingumas pasireiškia tuo, kad iš pradžių simptomai nėra pastebimi, o žala daroma lėtai ir negrįžtamai. Ši liga ilgainiui negydoma naikina kaulą aplink dantį, kol šis iškrinta. Labai dažnai žmonių pastebima tik vėlesnėje periodontito stadijoje, kuomet gydymas būna sudėtingesnis ir brangesnis.
Kokie yra periodontito požymiai?
Deja, periodontito požymiai yra labai panašūs į aukščiau aprašyto gingivito – rausta, tinsta dantenos, kurios darosi jautrios, žemėja dantų linija ir nyksta kaulinis audinys, kamuoja blogas burnos kvapas. Periodontito požymiai:
• dantenos jautrios, patinusios, paraudusios;
• dantenos dažnai ima kraujuoti valant dantis ir tarpudančius;
• iš burnos sklinda nemalonus kvapas;
• dantys jautrūs karštam, šaltam, rūgščiam maistui;
• nusmukusios dantenos, apsinuoginusios dantų šaknys (vizualiai pailgėja dantys);
• tarp dantų atsiranda tarpai;
• kinta dantų padėtis;
• kliba dantys.
Kadangi daug požymių atitinka anksčiau aprašytą gingvitą, pajutus panašius požymius reikėtų kuo anksčiau kreiptis į specialistus, kad būtų įvertinta ir sustabdytas liga.
Kas vyksta negydant periodontito?
Jei gingvitas kartais gali praeiti ir nepastebėtas, periodontitas – ne. Periodontitas yra skirstomas į tris fazes – lengvąją, vidutinę ir sunkiąją. Paskutinėje stadijoje taikant net ir rimtas chirurgines priemones pažeistų dantų dažnai nepavyksta išgelbėti. Tačiau daugelis pastebi šią ligą dar ankstyvoje ar vidutinėje stadijoje – tuomet galima tikėtis sėkmingo gydymo.
Kaip gydomas periodontitas?
Galima išskirti tris skirtingus periodontitio gydymo metodus:
Nechirurginis – tai profesionalios burnos higienos pagalba akmenų ir minkšto apnašo šalinimas ir dantų šaknų poliravimas (profesionali burnos higiena). Po šios procedūros dantys tampa lygesni ir apnašoms yra sudėtinga prikibti. Po šios procedūros galima pastebėti sumažėjusį dantenų kraujavimą, deginimą, perštėjimą. Pacientams su itin jautriais dantimis šias procedūras galima atlikti vietiškai nuskausminus.
Chirurginis – kuomet prie dantenų susidariusios kišenės siekia 5-6 mm, būtinas chirurginis gydymas. Tačiau nereikėtų išsigąsti, procedūra atliekama nuskausminus, todėl visiškai neskausminga. Jos metu po dantenomis esančiose kišenėse pašalinami giliai esantys akmenys ir uždegiminiai audiniai. Taip pat taikant pažangius, moksliniais tyrimais pagrįstus metodus, gali būti priauginama dalis prarasto kaulinio audinio, taip užpildant susidariusią kišenę.
Palaikomasis –tai komandinis paciento, higienisto ir gydytojo periodontologo darbas, reikalingas, kad liga neatsinaujintų ir nesikartotų. Svarbu paminėti tai, kad pakartotinai susirgus šia liga, ji dažniausiai vystosi labai greitai ir sunkiau pasiduoda gydymui.
Kaip išvengti dantenų ligų?
Vienas geriausių būdų išvengti šios ligos, tai kruopšti nuolatinė dantų priežiūra namuose ir reguliarūs apsilankymai pas specialistus, kad bet kuri liga būtų pastebėta dar jos pradinėje stadijoje. Primename, kad dantų priežiūra yra kur kas daugiau, nei tik rytinis ar vakarinis dantų valymas. Tai – dantų siūlo po valgio naudojimas, individualiai naudojami danties ir (ar) tarpudančių šepetėliai, burnos skalavimo skystis, gali būti retkarčiais naudojamas irigatorius ir, žinoma, efektyvus valymas naudojant tinkamas jums specialisto parekomenduotas priemones. Reguliarių apsilankymų metu jūsų higienistas, turėtų atkreipti dėmesį ir pasakyti jūsų valymo klaidas, ar silpnąsias vietas, kurių turėtumėte pasistengti vengti ateityje.
Dantenų ligų mitai:
Apsilankymai odontologo kabinete, daugeliui nekelia didelio džiaugsmo, todėl dažnai pasąmoningai žmonės ieško priežasčių, kaip to išvengti ir renkasi patikėti sau patogiais mitais. Keletas jų yra tokie populiarūs, kad kartais lengva patikėti, kad tai tiesa. Bet mes norime juos paneigti.
„Jei valant dantis jūsų dantenos kraujuoja, negalima atlikti burnos higienos.“ Kaip ir minėjome prieš tai, dantenų jautrumas ir kraujavimas gali būti prasidedančios dantenų ligos požymis, o profesionali burnos higiena vienas patikimiausių sprendimų siekiant užkirsti kelią, pristabdyti ar suvaldyti šias ligas.
„Krentantys dantys pasitaiko tik seniems“ Dantenų ligos amžiaus limito neturi ir bet kuri apleista liga, gali išsivystyti į komplikacijas, dėl kurių net ir januoliai gali netekti nuosavų, ilgalaikių dantų.
Dantenų ligos ir jų poveikis sveikatai:
Pastarųjų metų tyrimai atskleidė labai įdomius dantenų ligų ir kitų sveikatos problemų ryšius. Keletas skirtingų tyrimų įrodė, kad vidutinio sunkumo ar sunkios dantenų ligos yra reikšmingai susijusios su demencija. Pavyzdžiui, dešimt metų ar ilgiau lėtinėmis dantenų ligomis sergantiems žmonėms Alzheimerio ligos rizika padidėja net 70 proc., lyginant su dantenų ligomis nesergančiais asmenimis. Kitame dideliame tyrime, nustatyta, kad dantenų ligos gali būti siejamos su beveik 30 procentų didesne pirmojo širdies infarkto rizika. Taip pat lėtinė dantenų liga padidina riziką susirgti II tipo diabetu. Galiausiai įrodyta, kad rizika susirgti stemplės vėžiu dantenų ligomis sergantiems pacientams yra 43 procentais didesnė, o skrandžio vėžiu – 52 procentais didesnė.
Todėl dar kartą primename, kad teisingai prižiūrėdami savo dantimis, jūr ne tik rūpinatės svao šypsenos estetiniu grožiu, bet svarbiausia jūs rūpinatės savo sveikata, todėl verta pasistengti.
Kviečiame kruopščiai prižiūrėkite savo dantis, registruokitės profilaktiniam apsilankymui pas burnos higienistą ir būkite sveiki!
