Dažniausiai apie bruksizmą žmogus sužino ne pats, o iš artimojo, naktį išgirdusio keistą girgždesį, arba iš odontologo, pastebėjusio per anksti nusidėvėjusį dantų emalį. Griežimas dantimis – nevalingas, dažnai visiškai nesuvokiamas procesas, kurio žala kaupiasi tyliai.
Bruksizmas nėra retas reiškinys: manoma, kad net 85–90 proc. žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu griežia dantimis. Tačiau tik apie 5 proc. tai daro gana intensyviai, kad atsirastų matoma klinikinė žala. Didžiausia problema, kad šie asmenys apie sutrikimą sužino per vėlai – kai dantys jau nudilę, o žandikaulio skausmas tapo nuolatiniu palydovu.
Kas yra bruksizmas?
Bruksizmas – tai nevalingas dantų griežimas arba stiprus žandikaulio sučiaupimas, neturintis jokios funkcinės paskirties (pavyzdžiui, kramtymo ar rijimo). Pagal pasireiškimo laiką skiriamos dvi jo formos.
Miego bruksizmas – dantimis griežiama nesąmoningai miego metu. Tai dažniausia forma, kurios pats žmogus paprastai negirdi. Apie ją dažniausiai praneša kartu miegantys artimieji.
Dieninis (budrumo) bruksizmas – pasireiškia esant budriam, dažniausiai kaip stiprus, nevalingas žandikaulio sukandimas patiriant stresą, didelę koncentraciją ar įtampą.
Įprastai kramtymo raumenys aktyviai dirba vos kelias sekundes, tačiau bruksizmo epizodo metu jie būna įtempti ištisas minutes, o sukandimo jėga gali būti iki penkių kartų didesnė nei kramtant maistą.
Bruksizmo simptomai – kaip atpažinti?
Bruksizmas dažnai ilgai lieka neatpažintas, nes pradinėse stadijose nesukelia stipraus skausmo. Vis dėlto apie jį įspėja šie požymiai.
- Rytinis žandikaulio raumenų maudimas ar nuovargis – jausmas, tarsi žandikaulis būtų intensyviai dirbęs visą naktį.
- Galvos skausmas prabudus, ypač juntamas smilkinių srityje.
- Padidėjęs dantų jautrumas šalčiui, karščiui ar saldumynams.
- Pakitusi dantų išvaizda: jie atrodo trumpesni, plokštesni, nudilusiomis kramtomosiomis briaunomis.
- Neaiškios kilmės pažeidimai: įtrūkęs emalis, lūžinėjančios plombos ar net skilinėjantys dantys.
- Gleivinės pokyčiai: dantų įspaudai vidinėje skruostų pusėje arba liežuvio kraštuose.
- Ausų skausmas ar spengimas, nors ausų ligų gydytojas jokių sutrikimų neranda.
- Žandikaulio sąnario garsai: traškėjimas, spragsėjimas ar ribotas išsižiojimas.
Jei pastebite bent du ar tris iš šių požymių, verta kreiptis į gydytoją odontologą. Bruksizmo sukeliama žala geriausiai matoma profesionalios apžiūros metu, o ne namų veidrodyje.
Kodėl griežiame dantimis?
Tikslios bruksizmo priežasties mokslininkai iki šiol nėra nustatę – tikėtina, kad tai daugelio veiksnių visuma. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. atvejų yra siejami su stresu ir nerimu. Panašu, kad organizmas naktį „iškrauna“ per dieną sukauptą emocinę įtampą, o šis procesas pasireiškia būtent per žandikaulio raumenis.
Kiti dažni bruksizmo veiksniai
- Netaisyklingas sąkandis – kai dantų eilių kontaktai nėra tikslūs, kramtymo raumenys nesąmoningai „ieško“ stabilios padėties, todėl nuolat įsitempia.
- Vartojami medikamentai – tam tikri antidepresantai (ypač SSRI grupės), stimuliatoriai ar kiti psichotropiniai preparatai gali išprovokuoti arba sustiprinti griežimą dantimis.
- Žalingi įpročiai ir stimuliantai – nikotinas, alkoholis ir kofeinas (ypač vartojami vakare) trikdo miego kokybę. Pastebėta, kad rūkantieji su šia problema susiduria dvigubai dažniau.
- Genetinis polinkis – polinkis į miego bruksizmą neretai perduodamas iš kartos į kartą, todėl jis dažnai pasireiškia keliems šeimos nariams.
- Miego apnėja – dantų griežimas dažnai lydi kvėpavimo sutrikimus miegant; tai gali būti organizmo gynybinė reakcija, bandant atverti kvėpavimo takus.
Dantų griežimas vaikams
Išgirdę vaiką griežiant dantimis, tėvai neretai sunerimsta. Tačiau svarbu žinoti: bruksizmas vaikystėje yra dažnas reiškinys, kuris dažniausiai praeina savaime.
Mažų vaikų dantų griežimas dažnai sutampa su dantukų dygimo periodu. Tai natūrali organizmo reakcija į naujus pojūčius burnoje ir bandymas „susitvarkyti“ su besikeičiančiu sąkandžiu.
Paauglystėje dauguma vaikų bruksizmą tiesiog „išauga“ – pasirodę nuolatiniai dantys dažnai natūraliai sustabdo šį įprotį.
Kada verta kreiptis į odontologą?
- Griežimas trunka ilgiau nei keletą mėnesių.
- Pastebimi matomi dantų paviršiaus pokyčiai (nudilimas, emalio įtrūkimas).
- Vaikas rytais skundžiasi žandikaulio, veido raumenų ar galvos skausmu.
Ką bruksizmas daro su dantimis ir kūnu?
Negydomas bruksizmas sukelia progresuojančius pažeidimus ne tik dantims, bet ir raumenims. Dėl naktinio krūvio juose kaupiasi pieno rūgštis, todėl rytinis maudimas yra realus fizinis raumenų nuovargis.
Poveikis dantims daromas nuosekliai: pirmiausia dyla emalis ir atsidengia gelsvas dentinas. Kadangi dentinas yra minkštesnis, jis dėvisi dar sparčiau. Ilgainiui dantys pastebimai trumpėja, tampa jautresni, gali atsirasti emalio įskilimas ar būti pažeistos plombos. Sunkiausiais atvejais gali prireikti terapinio dantų gydymo arba net dantų protezavimo, siekiant atkurti prarastą jų aukštį ir funkciją.
Nuolatinę perkrovą patiria ir smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS). Dėl sistemingo įtempimo gali atsirasti sąnario spragsėjimas, skausmas bei apribotas žandikaulio judrumas – pavyzdžiui, tampa sunku plačiai išsižioti.
Kaip gydomas bruksizmas?
Nors specifinio vaistinio gydymo nuo bruksizmo nėra, yra veiksmingų priemonių, patikimai apsaugančių dantis nuo dėvėjimosi ir pastebimai sušvelninančių nemalonius simptomus.
Individualiai pagaminta apsauginė kapa yra pagrindinis ir veiksmingiausias bruksizmo suvaldymo būdas. Ji gaminama pagal tikslų paciento dantų atspaudą, todėl idealiai priglunda ir yra dėvima naktį. Kapa amortizuoja kramtomųjų raumenų spaudimo jėgą, saugo emalį nuo trinties ir padeda žandikaulio raumenims atsipalaiduoti. Svarbu: maksimalią apsaugą suteikia tik individualus gaminys, o ne universali, parduotuvėje pirkta kapa. Daugiau apie tai skaitykite mūsų straipsnyje apie kapas dantims.
Streso valdymas. Kadangi bruksizmas glaudžiai susijęs su psichoemocine būkle, streso mažinimas tiesiogiai veikia griežimo dažnumą ir stiprumą. Meditacija, reguliarus fizinis aktyvumas bei kognityvinė elgesio terapija yra moksliškai pagrįsti būdai, padedantys suvaldyti šį įprotį.
Ortodontinis gydymas. Jei bruksizmą provokuoja netaisyklingas sąkandis ar kreiva dantų padėtis, ortodontinis gydymas Klaipėdoje gali padėti pašalinti pačią problemos kilmę. Sutvarkius dantų lankus, krūvis paskirstomas tolygiai ir raumenų įtampa sumažėja.
Botulino toksino injekcijos. Sudėtingais atvejais gydytojas gali paskirti injekcijas į kramtomuosius raumenis. Botulino toksinas laikinai susilpnina raumenų susitraukimo jėgą, todėl griežimo intensyvumas žymiai sumažėja. Siekiant išlaikyti efektą, procedūra paprastai kartojama kas 3–4 mėnesius.
Ką galima daryti namuose?
Namų priemonės bruksizmo negydo, tačiau jos gali reikšmingai sušvelninti simptomus.
- Taisyklė „lūpos kartu, dantys atskirai“. Ramybės būsenoje tarp dantų visuomet turėtų būti nedidelis tarpas. Sąmoningai priminkite sau atsipalaiduoti, ypač dirbdami prie kompiuterio ar pajutę įtampą.
- Šilti kompresai. Prieš miegą priglaustas šiltas kompresas padeda atpalaiduoti įtemptus kramtomuosius raumenis.
- Kofeino ir alkoholio ribojimas. Šios medžiagos, ypač vartojamos vakare, didina raumenų aktyvumą naktį ir provokuoja stipresnį griežimą.
- Magnis. Kartais raumenų spazmai yra susiję su magnio trūkumu organizme. Pasitarkite su gydytoju, ar jums vertėtų vartoti magnio papildus.
- Miego higiena. Kadangi miego sutrikimai glaudžiai susiję su bruksizmu, stabilaus miego grafiko laikymasis padeda nuraminti nervų sistemą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar tikrai kirmėlės sukelia dantų griežimą? Trumpas atsakymas – ne. Tai senas ir itin gajus mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo. Bruksizmą provokuoja stresas, netaisyklingas sąkandis, genetinis polinkis ar tam tikri vaistai, tačiau parazitai su šiuo procesu neturi nieko bendro. Jei pastebėjote, kad vaikas griežia dantimis, priežasčių reikėtų ieškoti kitur.
Ar bruksizmas gali išnykti savaime? Vaikystėje šis reiškinys dažnai praeina natūraliai, vaikui augant. Tačiau suaugusiesiems bruksizmas be gydymo paprastai neišnyksta, nes jį provokuojantys veiksniai – stresas ar sąkandžio anomalijos – linkę išlikti. Apsauginė kapa veikia kaip skydas dantims, tačiau paties griežimo ji neišgydo. Norint ilgalaikio rezultato, būtina ieškoti ir šalinti pagrindinę priežastį.
Kapa ar botulino toksinas? Gydymas paprastai pradedamas nuo kapos – tai saugi, neinvazinė ir daugeliui veiksminga priemonė. Botulinas pasitelkiamas tik sunkesniais atvejais, kai griežimas itin stiprus. Kuris metodas tinkamiausias jums, gydytojas nuspręs konsultacijos metu.
Ar vaikai išauga bruksizmą? Dažniausiai – taip. Vis dėlto, jei šis įprotis užtrunka ilgiau nei kelis mėnesius arba pastebite akivaizdžius dantų emalio pakitimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju odontologu.
Apsaugokite dantis, kol dar nevėlu
Bruksizmas retai sukelia staigių, ūmių problemų, tačiau jo žala kaupiasi. Nudilę dantys savaime neatsinaujina, todėl pagrindinė rekomendacija paprasta: jei įtariate griežimą dantimis, kreipkitės į odontologą, kol pažeidimai dar minimalūs.
Klaipėdoje įsikūrusioje klinikoje „Codantis“ atliekame išsamią burnos būklės apžiūrą ir gaminame individualiai pritaikytas apsaugines kapas. Odontologo konsultacijos metu profesionaliai įvertinsime griežimo sukeltus pokyčius ir pasiūlysime efektyviausią sprendimą. Registruokitės į vizitą – pasirūpinkite savo šypsena, kol ji dar sveika.