Nors jauni tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių kartų, tačiau pirmieji dantukai tėveliams kelia nemažą rūpestį ir baimę. Todėl norime trumpai atsakyti į visus svarbiausius klausimus apie vaikų dantukų dygimą bei jų priežiūrą.
Pirmieji dantukai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo. Tačiau ankstyvą arba vėlyvą dantų dygimą gali paskatinti ir įvairios sveikatos problemos ar kiti faktoriai.
Vėlyvesnis dantų dygimas (galimo priežastys):
- Mažesnio svorio naujagimis
- Medžiagų apytakos sutrikimai
- Sunkios ligos (rachitas ar įvairios ūminės infekcinės ligos)
- Embriono vystymosi stadijoje įvykę sutrikimai.
Ankstyvesnis dantų dygimas (galimos priežastys):
- Per didelis naujagimio svoris.
- Labai jauna gimdyvė.
- Paveldimumas
- Tymai
- Hormonų veiklos sutrikimai.
Kokie požymiai rodo, kad tuoj pradės dygti dantukai?
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti – paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku. Šie požymiai gali atsirasti viena diena iki išdygimo, o gali tęstis ir iki kelių savaičių ir laikytis dar keletą dienų po pasirodžiusio dantuko.
Kaip padėti vaikui dygstant dantukams?
Pirmiausiai – svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, tačiau dantų dygimas ne liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūra mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei kūdikiui pasireiškia sunkūs simptomai ir abejojate, visuomet pasikonsultuokite su gydytoju, kad dantų dygimas nebūtų supainiotas su kokia liga.
Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba – kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve. Jei pastebite, kad kūdikis mėgsta kišti į burną audinius, galite duoti šaltu vandeniu suvilgytą natūralų audeklą.
Ar dantukų dygimas visada sudėtingas?
Tikrai ne. Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai, atrodo, dantukas pasirodė vos per naktį, o kartais dygimas gali išbalansuoti visos šeimos gyvenimą ir kelioms savaitėms. Šioje vietoje nemažą vaidmenį vaidina ir paveldimumas, tad galite tikėtis, kad jei jums ir jūsų partneriui lengvai dygo dantys, galbūt ir jūsų kūdikiui dantų dygimas bus lengvas.
Kokia tvarka vyksta dantų dygimas ir kritimas?
Visos lentelės yra skirtos tik bendram supratimui, todėl jei jūsų vaiko dantys dygsta ne pagal taisykles tai dar nėra priežastis nerimauti, tačiau šiek tiek susiorientuoti padės ši lentelė:
Kiek dantukų turi turėti kūdikis?
Jei lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Jei jūs abejojate ar vaikas turi pakankamai dantukų, specialistai siūlo naudotis paprastu apskaičiavimu.
Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis. Kaip pavyzdys, pagal šią taisyklę dvejų metų vaikas turėtų turėti 18 dantų, o metukų mažylis – 6.
Kam reikalingi pieniniai dantys?
Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Be to, jie yra mažesni nei nuolatiniai, kad palaipsniui galėtų dygti mažose burnytėse.
Kam rūpintis pieniniais jei išdygs kiti?
Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant – kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų. Be to, dantukais rūpintis reikia nuo pat pirmų dienų, ne tik tam, kad užtikrinti sveikus dantis, bet ir formuoti įproti vaikams tai daryti ateityje.
Kaip prižiūrėti vaikų dantis?
Net ir tik motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Sušlapinus virintu vandeniu gabalėli medžiagos švelniai nuvalykite mažylio dantenas.
Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui – įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau, kaip ryžio dydžio lašelį). Dantų šepetėlis turėtų būti keičiamas kas 3-4 mėnesius.
Jei abejojate ar valote teisingai ir ar dantukai yra sveiki, visuomet galite kreiptis į odontologą vaikų dantų apžiūrai ir konsultacijai, kurios metu gydytojas įvertins dantukų būklę, parodys kaip valyti dantis taisyklingai ir efektyviai, bei į ką atkreipti daugiau dėmesio.
Deja, bet vaikams šiek tiek paaugus, valyti dantis nepasidarys lengviau. O jei pasiekėte ribų bandymo etapą, rekomenduojame įtraukti vaikus į jų dantų priežiūrą per kvietimą įsigyti norimą šepetėlį ar dantų pastą su mylimais herojais, taip pat šiuo metu prekyboje galima rasti žaismingų laikmačių padėsiančių kontroliuoti valymo laiką (nors už kokybę, vis dar turėsite būti atsakingi jūs). Tačiau, jei nuo kūdikystės dantų priežiūrą kartu su visa šeima formuosite kaip įprotį, be išimties dienų, garantuojame bus lengviau.
Kas rodo, kad dantys valomi ne pakankamai gerai?
Jei abejojate, geriausia kreiptis pas odontologą konsultacijai, tačiau ir patys galite įvertinti ar nesimato vizualiai dantukų pažeidimo žymės – tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus.
Ženklai, rodantys, kad dantys išvalyti nepakankamai gerai:
- raudonos ir patinusios dantenos;
- baltos, grublėtos apnašos ant dantukų.
Atminkite, pastovus darbas ir pastangos dovanoja ilgalaikę, sveiką šypseną su mažiau išlaidų ateityje!
Kada pasirodo nuolatiniai vaikų dantys?
Nuolatiniai dantys pasirodo, kai ima kristi pieniniai dantys ir tai prasideda apie 6 vaiko gyvenimo metus. Nuolatinių dantų dygimo etapai:
- Pirmieji formuotis ir dygti pradeda krūminiai dantys, esantys dantų lanko gale. Šis etapas apytiksliai tęsiasi nuo 6 iki 12 metų.
- Sekantys dygsta kandžiai ir iltiniai dantys esantys dantų lanko priekyje. Kandžiai dygsta nuo 6 iki 8 metų, o iltiniai – nuo 9 iki 13 metų.
- Trečiuoju etapu dygsta kapliai – dantys esantys tarp krūminių ir iltinių dantų. Šie taip pat dygsta nuo 9 iki 13 metų.
- Paskutiniame etape dygsta protiniai dantys. Nors literatūroje minima, kad vidutiniškai dygsta nuo 17 iki 25 metų, tačiau kai kuriems šie gali pasirodyti ir labai vėlai.
Šie visi etapai apibūdina vidutinį dantų dygimo laiką, tačiau kaip ir kūdikiams, tai daug priklauso nuo sveikatos būklės, asmeninės dantų priežiūros, mitybos ir genetikos.
Kada laikas sunerimti?
Dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Tačiau yra keletas atvejų, kada jau laikas susirūpinti ir kreiptis į odontologą:
- Jei nuolatiniai pasirodo šalia pieninių, jiems neiškritus.
- Jei sudygsta labai netiesūs, netaisyklingi ir susigrūdę.
- Jei vaikas skundžiasi kad dažnai skauda dantis.
- Jei iki 13 metų nepasirodė nė vienas nuolatinis dantis.
- Jei ant nuolatinių išdygusių dantų matyti pakitimai.
Vyresnių vaikų dantų priežiūra
Kai vaikai paauga ir nebereikia kartu su jais vonioje valyti dantų, reikėtų per daug neatsipalaiduoti ir bent retkarčiais pastebėti ar jų dantų valymo procesas yra efektyvus.
- Reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Mokslininkai teigia, kad dantys turėtų būti valomi po 2 minutes, 2 kartus per dieną.
- Taip pat ar valomasi kruopščiai (stabtelint iš visų pusių) ar tik paviršutiniškai, pavyzdžiui, daugiausiai dėmesio skiriant priekiniams.
- Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją. Tam, kad pasirodžius pirmiesiems gedimams, jie būtų sutaisyti dar pačioje pradinėje gedimo stadijoje ir taip kuo ilgiau išsaugojamas nuosavas dantis ateityje ir užkertamas kelias galimoms ligoms.
Kaip pasirinkti vaikišką dantų pastą?
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems. Vienintelis svarbus momentas – atkreipti dėmesį į fluoro koncentraciją dantų pastoje ir jos neviršyti ypatingai mažiems vaikams bei dantų pastos kiekis ant šepetėlio.
Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai rekomenduoja:
0 – 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti.
3 – 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. O vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams – valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje.
Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems – valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai ar paaugliai, neturėtų naudoti suaugusiems skirtų balinančių pastų su abrazyvais, nes taip gali subraižyti ar net pažeisti dantų emalį.
Vaikiški dantų šepetėliai
Šiuo metu rinkoje yra pačių įvairiausių dantų šepetėlių, susiorientuoti jums padės ant pakuočių gamintojo žymimos amžiaus, kuriam skirtas šepetėlis nuoroda, tačiau pagrindiniai principai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Pačių mažiausių dantų šepetėliai turi mažą galvutę, patogų storą kotelį ir itin minkštus šerelius.
- Elektriniai dantų šepetėliai yra puikus sprendimas, padedantis efektyviau mažiesiems išsivalyti dantis net ir patiems, tačiau rekomenduojamas ne anksčiau nei 3 metai ir jis taip pat turėtų būti pritaikytas jo amžiui.
- Nuo 7 metų galima rinktis panašius šepetėlius kaip suaugusiems, su smulkesniais šereliais.
- Taip pat nuo 7 metų į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan. nes tai laikas kai reikėtų pradėti kreipti didesnį dėmesį į maisto likučių išvalymą.
- Jei mažyliams leisite pasirinkti šepetėlius su jų herojais, bus lengviau prikalbinti juos kasdieniniam ritualui.
Nepamirškime, kad vienas svarbiausių elementų teisingoje vaikų dantų priežiūroje – tai geras tėvelių pavyzdys ir jūsų kantrybė!